Kai į namus atkeliauja šuo ar katė, daugelis tikisi draugo, kuris pasitiks prie durų, išves pasivaikščioti ar tiesiog pasidžiaugs kartu tyliais vakarais. Tačiau laikui bėgant supranti, kad augintinis – tai ne tik gyvūnas, o visavertis šeimos narys, kuris keičia kasdienybę, išmoko kantrybės, parodo, kaip atrodo tikras džiaugsmas ir besąlygiška meilė.
Gyvenimas su augintiniu įgauna savitą ritmą. Ryte tave pažadina ne žadintuvas, o minkštas snukutis ar tylus murkimas. Grįžus po sunkios dienos, pasitinka žvilgsnis, kuriame nėra jokio vertinimo – tik laukimas. Net kai aplink pilna chaoso, kai norisi pabūti vienam, šuo ar katė tarsi pajunta tai ir tiesiog būna šalia – tyliai, neprašydami nieko, tik buvimo.
Augintiniai moka dovanoti ramybę ir kartu – įkvėpimą. Jie primena, kad svarbiausi dalykai gyvenime yra labai paprasti: šiltas kampas, laikas kartu, žvilgsnis be žodžių. Jie neprašo daug, bet už tai, ką gauna – dovanoja visą save.
Ir kai kurie sako: „Tai tik šuo“ arba „Tai tik katė“. Bet mes, kurie juos turime, žinome – tai nėra tik. Tai gyvenimo dalis, kuri gydo, džiugina ir net moko. Galbūt todėl net ir tyliausi žmonės su savo augintiniais ima kalbėtis balsu. O juk pokalbiai su tais, kurie negali atsakyti žodžiais, dažnai yra nuoširdžiausi.
Tad jei galvojate apie augintinį – žinokite, kad tai ne tik atsakomybė. Tai pasirinkimas įsileisti į savo gyvenimą tikrą, atvirą ryšį. O jei jau turite – tikriausiai suprantate, kad kiekvienas plaukuotas draugas keičia mūsų gyvenimus daug labiau, nei kada nors tikėjomės.
