Sėdite namuose, viskas ramu, o šuo staiga pašoka ir pradeda loti į duris. Po kelių minučių – į langą. Kartais atrodo, kad apskritai į nieką. Pažįstama? Mums gali atrodyti, kad šuo loja be priežasties. Tačiau dažniausiai priežastis yra – tiesiog mes jos iš karto nepastebime. Šuo gali išgirsti žingsnius laiptinėje, pamatyti kitą šunį už lango, reaguoti į nepažįstamą garsą, norėti jūsų dėmesio, būti susijaudinęs ar tiesiog neturėti kur nukreipti susikaupusios energijos. Todėl vietoje klausimo „Kaip padaryti, kad šuo nelotų?“ pirmiausia verta paklausti: Kas vyksta prieš pat jam pradedant loti? Atsakymas į šį klausimą dažnai pasako daug daugiau nei pats lojimas. Atrodo, kad šuo loja „į nieką“ – bet jis gali pastebėti daugiau nei jūs Jūs nieko negirdite. Šuo staiga pakelia galvą, suklūsta ir pradeda loti. Tai nebūtinai reiškia, kad jis loja be priežasties. Šuns klausa ir dėmesys aplinkai skiriasi nuo mūsų. Jis gali sureaguoti į garsą laiptinėje, užsidarančias kaimynų duris, liftą, kitą gyvūną lauke ar judėjimą, kurio jūs net nepastebėjote. Kitą kartą šuniui pradėjus loti, kelias sekundes stebėkite: Kartais labai greitai pradeda kartotis tas pats scenarijus. Vos kažkas prie durų – prasideda „au au“ Skambutis į duris daugelyje namų reiškia du dalykus. Jūs einate atidaryti. Šuo jau ten. Žingsniai laiptinėje, liftas, kaimynai ar svečiai gali tapti aiškiu signalu, kad kažkas artėja prie namų. Jeigu šuo loja būtent tokiose situacijose, pirmiausia verta mažinti jo susijaudinimą, o ne tiesiog bandyti uždrausti loti. Gali padėti paprasta rutina: šuo išgirsta durų skambutį → nueina į jam skirtą vietą → gauna aiškią užduotį ir apdovanojimą už ramesnį elgesį. Svarbiausia mokyti to ramiomis sąlygomis, o ne pirmą kartą tada, kai už durų jau laukia kurjeris. Langas tapo šuns stebėjimo postu? Žmogus. Dviratis. Kitas šuo. Automobilis. Vaikai kieme. Jeigu šuo didelę dienos dalį praleidžia prie lango, jis gali turėti daugybę progų sureaguoti į tai, kas vyksta lauke. Tokiu atveju problema kartais yra ne pats langas, o nuolatinis dirgiklių srautas. Jeigu pastebite, kad būtent pro langą matomi dalykai sukelia didžiąją dalį lojimo, galima išbandyti paprastus aplinkos pakeitimus: perkelti mėgstamą šuns poilsio vietą, apriboti vaizdą į labiausiai judrią zoną arba pasiūlyti kitą veiklą. Tikslas nėra uždrausti šuniui žiūrėti pro langą. Tikslas – neleisti jam visą dieną būti nuolatinėje „sargybos“ būsenoje. Jūs norite ramybės, o šuo – veiklos Vakaras. Jūs pagaliau atsisėdate ant sofos, o šuo vaikšto po namus, žiūri į jus, neša žaislą, vėl vaikšto ir galiausiai pradeda loti. Tokioje situacijoje verta pagalvoti apie vieną labai paprastą dalyką: ką šuo veikė šiandien? Šuniui reikia ne tik fizinio judėjimo. Uostymas, maisto paieška, mokymasis, kramtymas ir įvairios užduotys taip pat gali būti prasminga jo dienos dalis. Pavyzdžiui, dalį maisto galima pateikti per interaktyvų maitinimo žaislą, kad šuo turėtų ne tik suėsti maistą, bet ir išsiaiškinti, kaip jį pasiekti. Kai norisi ramesnės veiklos vienoje vietoje, galima išbandyti ir silikoninį laižymo kilimėlį, naudojant šuniui tinkamą maistą. Svarbu: tokios priemonės gali suteikti šuniui veiklos, tačiau jos nėra universalus būdas „išjungti“ lojimą. Jeigu šuo loja dėl baimės, stipraus nerimo ar sunkiai išgyvena buvimą vienas, reikia spręsti pačią priežastį. O gal žaislų yra, bet jie šuniui jau nebeįdomūs? Dar viena pažįstama situacija: žaislų dėžė pilna, tačiau šuo vis tiek vaikšto paskui jus ir ieško veiklos. Nebūtinai reikia pirkti dar vieną žaislą. Kartais padeda jų rotacija, kitoks žaidimo būdas arba tai, kad žaislas nebūna prieinamas visą parą. Apie tai jau esame paruošę atskirą gidą: „Šuniui greitai pabosta žaislai? 7 būdai, kaip vėl sudominti žaidimu“>> Jeigu jūsų šuo labiausiai mėgsta vytis ir atnešti, aktyvus žaidimas taip pat gali tapti viena dienos veiklų. Tačiau kamuoliuką verta rinktis ne vien pagal spalvą ar dydį, o pagal tai, kaip pats šuo žaidžia. Daugiau apie tai rašome straipsnyje „Kokį kamuoliuką pasirinkti šuniui? Rinkitės pagal tai, kaip jis žaidžia“ Loja tam, kad gautų jūsų dėmesio? Kartais susiformuoja labai paprasta kasdienė grandinė. Šuo suloja. Jūs pažiūrite. Šuo suloja dar kartą. Jūs pradedate su juo kalbėti. Dar keli „au au“ – ir atsistojate, paglostote, paduodate žaislą arba einate žaisti. Šuo gali išmokti, kad lojimas yra gana veiksmingas būdas pradėti bendravimą. Tai nereiškia, kad nuo šiol šunį reikia ignoruoti. Geriau pagalvoti, kada dėmesį, bendrą veiklą ir žaidimą inicijuojate jūs, ir pradėti pastebėti bei pastiprinti ramesnį elgesį, nelaukiant lojimo. Kaimynai sako, kad šuo loja jums išėjus? Tai jau kita situacija. Kartais šeimininkas net nežino, kad šuo loja likęs vienas – pirmieji apie tai praneša kaimynai. Čia labai svarbu neskubėti visko paaiškinti nuoboduliu. Šuo gali reaguoti į garsus už durų, tačiau lojimas likus vienam taip pat gali būti susijęs su sunkumu būti vienam ar stipresniu nerimu. Gali pasireikšti ir kiti požymiai: inkštimas, kaukimas, vaikščiojimas pirmyn ir atgal, durų ar kitų daiktų niokojimas, intensyvus lekavimas ar kiti neįprasti elgesio pokyčiai. Jeigu turite galimybę, naudinga telefonu ar namų kamera pasižiūrėti: kas vyksta pirmosiomis minutėmis po jūsų išėjimo? Ar šuo ramiai nueina miegoti ir pradeda loti tik išgirdęs garsą? Ar nerimsta nuo pat jūsų išėjimo? Tai dvi labai skirtingos situacijos. Jei matote stipraus nerimo požymių, vien paliktas žaislas problemos neišspręs. Tokiu atveju verta kreiptis į kvalifikuotą šunų elgsenos specialistą, o prireikus – veterinarijos gydytoją. Naktį namuose tylu. Šuniui – nebūtinai Šuo pradeda loti trečią nakties, o jūs gulite lovoje ir galvojate: „Į ką tu išvis loji?“ Naktį aplinka tylesnė, todėl tam tikri garsai gali tapti dar pastebimesni. Šuo gali reaguoti į žmones laiptinėje, gyvūnus lauke, automobilį, judėjimą už lango ar kitą aplinkos pokytį. Vėl grįžtame prie stebėjimo. Ar šuo bėga prie lango? Prie durų? Ar atsibunda staiga? Ar vaikšto po namus ir sunkiai nusiramina? Jeigu naktinis lojimas prasidėjo staiga, ypač vyresniam šuniui, arba kartu pastebite miego, orientacijos, aktyvumo ar savijautos pokyčių, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju. Kaip padėti šuniui loti mažiau? Vieno universalaus triuko nėra, nes lojimo priežastys skiriasi. Tačiau yra labai paprastas būdas pradėti. 1. Užfiksuokite, kada šuo loja Ne „jis loja visą laiką“. Geriau: „Loja, kai kažkas eina laiptine.“ „Loja, kai pamato kitą šunį pro langą.“ „Loja, kai vakare atsisėdu prie televizoriaus.“ „Pradeda loti praėjus kelioms minutėms po mano išėjimo.“ Kuo konkretesnė situacija, tuo lengviau ieškoti sprendimo. 2. Pažiūrėkite, kas įvyko prieš lojimą Garsas? Judėjimas? Kitas šuo? Jūsų išėjimas? Žaidimo pabaiga? Ilgas neveiklumo laikotarpis? Kartais „loja be priežasties“